prasmes paieskos

Gyvenimo prasmės beieškant... Pasaka suaugusiems

Pasaulio vidury, mažam sausumos lopinėly, apsuptame sraunios ir tyros upės, buvo įsikūręs Prasmingumo miestas, kuriam vadovavo karalienė Didžioji Gyvenimo Prasmė. Ji buvo didinga, aukšta, lyg nepasiekiama, tačiau iš jos akių sklido švelnumas, kalbėjo ir elgėsi ji paprastai, žmonės ją gerbė. Šį miestą sugebėjo pasiekti tik keli žmonės, kurie nepabūgo sraunios upės ir drąsiai žvelgė į pasaulį, ieškodami alternatyvų, kaip pasiekti miestą, į kurį nevedė jokie tiltai, kurį buvo apsupusi veržli upė, o pats miestas aptvertas nepralaužiama siena.

Buvo pavasario pradžia. Gamta tik pradėjo busti iš žiemos miego, keldama augmenijos stiebelius į viršų, išskleisdama žibučių žiedus. Žvėrelius iš žiemos miego žadino grįžtančių paukščių čiulbėjimas. Netikėtai Prasmingumo miesto gyventojų akys nukrypo į dangų, iš kurio į žemę leidosi raudonas oro balionas. Iš jo išlipo aukštas, lieknas, žydraakis vaikinas plačia šypsena, kurios pakaktų apšviesti visą miestą.

– Sveiki, nuostabaus miesto gyventojai. Aš esu Prasmės Ieškotojas. Keliavau į Jūsų miestą daugybę metų, kad susitikčiau su Jūsų išmintinga karaliene. Kur galėčiau ją surasti?

Vienas žmogus parodė į žalią namą, kuris stovėjo ant kalno viršūnės. Jame ir gyveno Didžioji Gyvenimo Prasmė.

– Laba diena, gerbiamoji Karaliene. Atkeliavau į Jūsų šalį, kad gaučiau atsakymą į vienintelį savo gyvenimo klausimą – kokia yra Gyvenimo Prasmė? Aš keliavau daug metų, per skirtingus miestus, sutikau įvairių žmonių, patyriau daugybę įspūdžių, bet man rūpėjo tik pati kelionė, kurios tikslas buvo vienas – pasiekti Prasmingumo miestą. Suprantate, aš neturiu laiko skaityti krūvos knygų, sustoti ir galvoti apie gyvenimo vertybes ir panašiai. Ši kelionė yra trumpesnis kelias sužinoti savo tikrąją Gyvenimo Prasmę, o dabar aš laukiu savo prizo – atsakymo kokia gi yra ta Gyvenimo Prasmė.

– Jaunuoli, žaviuosi tavo energija ir užsispyrimu siekiant savo tikslų! Kaip suprantu, tu neturi laiko ilgiems mano apmąstymams, tad trumpai aš perteiksiu žymaus žmogaus V. E. Franklio mintis „…gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kiekvieno žmogaus gyvenimo prasmė. Svarstyti šį klausimą bendrais žodžiais būtų tas pats, kaip šachmatų čempionui užduoti klausimą: „Pasakykite, pone, koks yra geriausias ėjimas pasaulyje?“ Tiesiog nėra ir negali būti gero ar geriausio ėjimo atsajai nuo konkretaus žaidimo ir individualios varžovo asmenybės. Tas pats taikytina žmogaus egzistencijai. Nereikėtų ieškoti abstrakčios gyvenimo prasmės. Kiekvienas turi savo ypatingą gyvenimo misiją, konkretų pašaukimą, kurį reikia įgyvendinti. Todėl niekas negali jo pakeisti, niekas negali jo gyvenimo pakartoti. Taigi kiekvieno uždavinys toks pat unikalus, kaip ir galimybė jį įgyvendinti.”

– Jaunuoli, pakentėk truputį, greit baigsiu savo kalbą, po kurios tu galėsi toliau bėgti ar trumpam sustoti… Gyvenimo prasmė – tai kaip sutartis su realybe, remiantis mūsų vertybėmis, gebėjimais, supančia aplinka. Tai gyvenimas ČIA ir DABAR, mokėjimas „išspausti“ iš gyvenimo geriausius dalykus, gebėjimas vertinti tai, ką turi. Smulkmenose matyti gyvenimo didybę. Mūsų gyvenimas kuo toliau, tuo greičiau keičiasi ir prasmė keičiasi kartu su juo: vieną dieną mūsų prasmė užauginti vaiką, kitą dieną, kai atžala išauga – saugiai jį išleisti iš mūsų lizdo; vieną dieną mūsų gyvenimo prasmė yra uždirbti pinigų, kitą dieną juos išleisti pvz. skaniai vakarienei su šeima jaukiame restorane, kad galėtume pasidžiaugti akimirkomis kartu.

Prasmės ieškotojau, tu pavertei kelionę į mūsų miestą savo gyvenimo tikslu, tačiau savo veiksmais (skubėjimu, savo jausmų ignoravimu ir pan.) pats nutolai nuo savo tikrojo gyvenimo tikslo. Tu norėjau kuo greičiau sužinoti atsakymą apie gyvenimo prasmę ir bėgti toliau su džiaugsmu, kad pagaliau ta kelionė pasibaigė? Bet ar išties manai, kad tikroji vertybė – džiaugtis tuo, kad kažkas gero greitai pasibaigė? Ar verta apsikrauti krūva dalykų ir daryti vien dėl to , kad padaryti, nesimėgauti pačiu procesu, tuo kad įgijai naujos patirties, sutikai įvairių žmonių, gal buvai kažkam pavyzdžiu, o gal tiesiog kažkam praskaidrinai dieną?

Keliautojau, aš kviečiu tave gyvenimo kely vadovautis SAVO vertybėmis ir nustoti savąjį gyvenimą daryti tikslu. Geriau tiesiog GYVENK gyvenimą. Jis pats savaime suteiks tau didelę prasmę ir leis pasijusti LAISVU ir GYVU ŽMOGUMI, KURIS GYVENA, O NE EGZISTUOJA.

– Hm… Suprantu Jūs, Gyvenimo Prasmė. Nuo šiandien pradėsiu gyventi, lyg gaučiau šansą nugyventi savo pirmą gyvenimą kitaip, ne dėl paties tikslo, o dėl paties gyvenimo, kaip proceso. Žinoma, šis kelias atrodo sudėtingesnis ir kiek neįprastas, bet iš tiesų kiekvienas žmogus vertas TIKRO, PILNAVERČIO GYVENIMO, tai kodėl šia teise nepasinaudojus. Žinoma, turint omeny savo vertybes ir supančią aplinką.

– Šaunuolis, Prasmės ieškotojau. Aš nuoširdžiai tikiu, kad tau pasiseks. Pasilik mūsų mieste, sustok truputį, pastebėk savo realų gyvenimą, savo mintis ir vertybes, pabūk su tuo. Tuomet atsakymas, kas yra Gyvenimo Prasmė, ateis savaime, tu tikrai jį rasi. Buk kantrus ir lauk tos dienos atvira širdimi.
.
Kamila Golod
Emocinės sveikatos konsultantė

Publikuota: www.psichika.eu

archyvas