Project Be Happy Notebook1

Ką mums nori pasakyti Laimė?

Sveiki, mano vardas Laimė. Tikiu, kad daugelis puikiai mane pažįsta ar bent jau domėjosi manimi. Pakanka užeiti į knygyną ar panaršyti Jūsų virtualioje erdvėje... Taip, taip, brangieji žmonės, dauguma Jūsų bent kartą esate atkreipę dėmesį į knygas apie Laimę, o vietoje skanių pyragų receptų, ieškojote amžinos Laimės receptų.

Įdomu buvo Jus, žmones, stebėti. Vieni ieškojote manęs šokolado pavidalu, kiti – mylimame žmoguje, treti – karjeroje. Paradoksalu, kad Jūs manęs nesurasdavote, nors Jums po nosimi buvau, į galvą buvau įlindusi, į širdį bandžiau prisibelsti. Dėkui, kad pastebėdavote mane, kai prisimindavote praeitį arba svajojote apie ateitį. Hmm... Bet ieškojote mane Dabartyje. O nerasdavote. Žinoma, kol mano kolegė Nelaimė nepakišdavo Jums koją. Nelaimę Jūs iškart pastebite, o iš manęs tikitės nežinia ko ir nežinia kokiu būdu.

Jūs matote mane tik kituose žmonėse arba tik pasiekę savo tikslų, ar tik patyrę stiprių emocijų, kurias aš galiu kartais suteikti. O aš taip norėčiau, kad Jūs suprastumėte, kad Laimė pati savaime gali puikiai gyventi ir būti šalia Jūsų. Įsivaizduokite, Jūs sakote „Aš laiminga, kai laimingi kiti“, o tie žmonės kur nors išvažiuoja ir aš, Laimė, kartu su jais. Tuomet Jūs liekate be manęs, be savo Laimės. Arba sakote: „Tapsiu vadovu ir busiu laimingas“. Daug dirbate, mažiau bendraujate su artimaisiais, mažiau pastebite supantį pasaulį, bet Jūsų atkaklumo ir darbo dėka, Jūs priartėjote prie manęs. Mes netgi sekundei apsikabinome, o po to aš vėl dingau. Juk tikslas pasiektas...

Mielieji, aš Jums kartoju, Laimė yra labai savarankiška. Aš galiu priklausyti tik Jums, nepriklausomai nuo kitų žmonių. Aš esu labai prieraiši ir visada esu šalia Jūsų, nors Jūs mane retai pastebite (taip ir norisi Jums kartais įspirti, kad pajustumėte mane). Aš esu nuolat šalia Jūsų. Kai Jūs siekiate tapti vadovu, būti geriausia mylimoji, mama, dukra ar kitose gyvenimo situacijose. Aš Jums nuolat šaukiu ir mojuoju „Jūsų Laimė yra čia ir dabar“! O Jūs manęs nematote ir negirdite. Tada aš labai pykstu, o paskui nuliūstu.

Skaitydama su Jumis knygas apie save, pastebėjau, kad mane dažnai vadina būsena. O aš įvardinčiau save kaip akimirka – laimės akimirka. Iš tokių akimirkų ir susideda gyvenimas – Laimingas gyvenimas. Juk Laimė matyti krentančius lapus. Laimė jausti, kad kvėpuoji. Laimė gauti laišką iš draugo. Laimė stebėti mylimo žmogaus šypseną. Laimė turėti kam paskambinti. Laimė išgerti puodelį karštos arbatos tyloje. Laimė pastebėti, kad Esu.

Žinote, aš irgi svajoju. Mano svajonė padaryti Laimingu kiekvieną iš Jūsų. Tai aš galėsiu padaryti tik su Jūsų pagalba. Labai prašau, nors kartais sustokite, apsižvalgykite aplinkui ir įsiklausykite į save. Tikiu, kad tuo momentu mane pastebėsite. Gal iš pradžių bus kiek neįprasta, keista, netgi sunkoka  pastebėti savo Laimę, bet Jūs to išmoksite!  Ir galėsime sukurti savo gyvenimo pasaką, kurioje Laimė ir žmogus visada buvo šalia vienas kito...

Su meile,
Jūsų Laimė

Kamila Golod
Emocinės sveikatos konsultantė

archyvas