take control of your review

Laiškas tiems, kurie nori viską visada kontroliuoti

Labas, Visagali žmogau, atliesk, kad trukdau Tave šia akimirka, kai Tu užsiimi labai svarbiu reikalu, kurio  niekas kitas išskyrus Tave negali padaryti... Tačiau mano viduje kilo toks stiprus noras tave paerzinti, kad negalėjau susilaikyti...

Žinai, aš daug keliauju po pasaulį ir daug bendrauju su žmonėmis, kurie laiko save Visagaliais. Jie mano galį kontroliuoti savo ir kitų žmonių gyvenimus, visada turi planą A, B, C, apsistatę įvairiais saugikliais ir pan. Šie žmonės labai panašus į Tave: pasitempę, veiklūs, iš išorės pasitikintys savimi, visada turintys atsakymą ar intensyviai jų ieškantys. Žinantys, kas vyksta jų aplinkoje nuo A iki Z, bei tikrinantys ar laikomasi jų taisyklų ir plano.

Jūs idealūs žmones. Svarbūs. Veiklūs. Atsakingi. Rūpestingi. Be Jūsų pasaulis sugriūtų. O gal ir ne...

Gal tie „neidealūs“ žmonės, kuriuos Jūs taip bandote išmokinti gyventi „teisingai ir gerai“, pagaliau įkvėptų „gryno oro“. Gal jie pagaliau taptų savimi, o ne Jūsų plano dalimi. Gal jie galėtų atsiskleisti ir parodyti, kad jie irgi gali savarankiškai ir atsakingai pasielgti. Jie galėtų parodyti savo jausmus ir mintis, kurios nebūtinai sutaptų su Jūsų lūkesčiais, bet iš kitos pusės galėtų juos papildyti.

Žinau, ką Jūs galvojate: šitie žmonės gali suklysti. Jie gali nuvilti. Jie gali sugadinti Jūsų saugų ir gerą planą. Tuomet Jūs pasijusite nesaugus. Bejėgis. Vienišas. Kartais priklausomas nuo kitų. O kartais Jums gali pasirodyti, kad Jus taip panašus į kitą žmogų, kurį norite pakeisti, „patobulinti“, kad norisi kuo greičiau pakeisti jį, kad pabėgti nuo tikrojo „Aš“... Sunku susitikti su savo netobulumu kitame žmoguje. Sunku susitikti su savo gyvenimo žaizdomis ir jas vėl atverti. Tai gali būti baisu. Skaudu. Kelti nerimą. Pasimetimą. O taip jaustis niekam nepatinka...

Suprantu Tave, Visagali žmogau, kad nors taip elgtis ir gyventi nuolatinėje kontrolėje ir įtampoje, Tau yra sunku, bet saugu... Tu tik taip moki gyventi... Tačiau pažiūrėk plačiau... Tu esi tik vienas iš septynių milijardų pasaulio gyventojų. Tu esi žmogus, negalintis kontroliuoti gamtos. Tu negali sukontroliuoti kraujo tėkmės savo kūne. Ir po velnių, tu negali sukontroliuoti kitų žmonių elgesio ir jausmų!

Bet tu gali priimti tai, kad priimdamas savo, kaip žmogaus ribotumą ir gyvenimo nenuspėjamumą, Tu turi pakankamai jėgų ir galių prisitaikyti prie pokyčių. Surasti geriausią tam momentui esantį sprendimą. Tapti laisvu nuo savo baimių ir nerimo. Duoti laisvę kitam būti savimi. Pagaliau galėsi atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tavo tikru ir nuostabiu gyvenimu. Be krūvos planų ir lūkesčių sau ir kitiems. Turėsi progą pasimėgauti kitokiu santykiu, paremtu pagarba ir pasitikėjimu, o ne tik savo ambicijomis. Galėsi pasijusti galingu, stebint, kaip lanksčiai reaguoji į tai, kas nuo tavęs nepriklauso. Randant būdų su tuo išbūti ar pakeisti tiek, kiek įmanoma tai dienai. Tu busi tiek pat galingas! Gavęs dar daugiau bonusų: laisvės pojūtį, mėgavimąsi gyvenimu, džiaugiantis tikrais santykiais ir priimantis save tokiu, koks esi.

Nujaučiu, kad turi man daug klausimų: kaip tai padaryti? Nuo ko pradėti ir pan. Turiu pradžiai tik vieną atsakymą: Paleisk tai. Atsitrauk nuo problemos. Nedaryk nieko. Pradėk ne nuo aktyvių veiksmų, o savo minčių ir elgesio stebėjimo ir atvirumo pačiam sau. Ką Tau suteikia kontrolė? Kada Tu daugiausiai nori kontroliuoti? Kas įvyks, jei Tu prarasi kontrolę? Koks vaizdinys tau kyla, ją praradus? Kokius teigiamus dalykus matai, sumažinus kontrolės lygį?

Linkiu Tau sėkmės ir tikiu, kad esi pakankamai galingas, kad leistum gyvenimui būti ir išmokti būti tame gyvenime geriausiai kaip gali, remiantis savo charakterio savybėm, gyvenimo istorija ir dabartine aplinka.

Kamila Golod
Gerų Emocijų Namai

 

archyvas