sauletekis1

Atostogos tarp atostogų

Atostogos! Toks geras ir atgaivą suteikiantis žodis. Mes laukiame jų visus metus, o paskui dėja greitai pamirštame po kelių darbo dienų. Ir lieka tik nuostabūs prisiminimai ir kitų atostogų laukimas. Tačiau mums nebūtinai reikia laukti „fizinių“ atostogų tam, kad atsigautumėm ir pasikrautumėm. Siūlau Jums pasiimti „dvasinių“ atostogų. Kodėl „dvasinių“? Nes dažnai nuolat kažkur skubėdami mes paskestame savo minčių rutinoje, pasiklistame savo noruose ir jausmuose.

Šiandien aš siūlau Jums pasakyti sau STOP: STOP savo mintims, kurios sudaro uždarą ratą ir veda vis tuo pačiu tamsiu keliu, kuriame nerandame mums reikalingų atsakymų į mums rūpimus klausimus. Šiandien siūlau pasakyti STOP savo „viduje“ esantiems tėvams, mokytojams, vadovams, kurių balsas vieniems vis primena, kad Jūs turite būti „pavyzdingas tėvas ir darbuotojas“, kitiems, kad „turite viską suspėti ir tuo pat metu visiems šypsotis“ ir kitiems „turiu“ ir „privalau“… Šiandien siūlau pasakyti STOP savo paieškoms į klausimus „kodėl Jūs pasirinkote tokią profesiją, o ne kitokią“ arba „kodėl Jus įskaudino Jūsų artimas žmogus“ ir dar milijonas „kodėl“, kurie vis kyla galvoje ir trukdo Jums mėgautis gyvenimu. Kartais naudinga nežinoti atsakymus į visus klausimus. Kartais teisingo atsakymo nėra, nebuvo ir nebus. Tiesiog priimkite tai.

Aš šiandien siūlau Jums SUSTOTI. Tai sunkus žingsnis, nes sustoti reiškia kažką padaryti kitaip… Pabūti su savimi… Išgirsti save… Kas aš toks? Ko aš noriu? Ką jaučiu? Kas mane supa? Tai gali būti baisu… Juk mumyse gyvena „neidealūs tėvai“, „neidealūs darbuotojai“, „neidealūs vaikai“. Mumyse persipina „mūsų aš, siekiantis karjeros“ ir „mūsų aš, norintis praleisti daugiau laiko su šeima ar užsiimdamas savo mėgstama veikla“, „mūsų aš norintis įrodyti pasauliui, kad esam patys geriausi ir stipriausi“ ir „mūsų aš trokštantis meilės ir šilumos“. Dažnai mes vis bandome palyginti savo gyvenimą su kitų žmonių gyvenimu, manydami, kad jis yra geresnis, paprastenis, įdomesnis, tačiau jei sumestumėm savo ir kitų žmonių gyvenimus į bendrą katilą, ar nenorėtumėm pasiimti savo gyvenimą kuo greičiau atgal?

Kokia yra eilinė žmogaus diena: keliamės anksti ryte, skubame į darbą, po darbo skubame namo ar kažkur kitur ir darome krūva dalykų, kurie leidžia mums įsivaizduoti, kad gyvename „normaliai“, taip kaip atrodo mūsų draugų gyvenimas, tokį kokį matome žurnaluose ir TV. Taip ir bėga mūsų dienos, kažkiek panašios viena į kitą, kažkiek skirtingos, tol kol neateina laikas pasakyti sau STOP bent keliom minutėm, keliom valandom, keliom dienom. Nurimti, palikti ramybėje neišsprendžaimus klausimus, nustoti skubėti. Leiskime sau tiesiog BŪTI. Paprastai būti. Pamatyti didžiulį tave supantį pasaulį: saulės spindulius; vaiko šypseną; pajusti kvapą, tvirantį ore; pamatyti gamtos spalvas; pajusti savo kvėpavimą; išgirsti savo širdies dūžius. Leiskite sau niekur neskubėti…

Palepinkite save kavos ar arbatos puodėliu, ramiai klausantis muzikos; pažiūrėkite mėgstamą filmą; prisiminkite nuostabias gyvenimo akimirkas, žiūrėdami nuotraukų albumą. Jus tikrai atrasite SAVO būdą, kuris padėtų Jums pasikrauti. Juk mes nuolat kraunam savo mobiliuosius telefonus ar kompiterius ir labai pykstame, kai jie „kaip visada nelaiku nusėda“, tai kodėl mes neleidžaime SAU pakrauti SAVE. Paprastai, lengvai, be sąžinės graužaties, be kaltės jausmo. Juk niekas mums išskyrus mus pačius nesukurs laimės. Tad kodėl mes turime tos laimės visąlaik ieškoti aplinkoje, kituose žmonėse, o ne savyje. Kodėl mes pamirštame mylėti ir gerbti save: savo gyvenimą, savo jausmus, savo norus.

Sustokite bent akimirkai, giliai įkvėpkite, pajuskite savo kūną, apsidairykite aplink ir pamatykite Jūs supantį įvairiaspalvį pasaulį ir pasidžaiukite tuo, kad Jūs esate čia ir dabar, mylintis save ir Jūs toks pasaulyje vienintelis. Jūs nusipelnėte šios akimirkos ir esate šaunuolis, kad padarėte tokį didelį žingsnį, leidote sau pasakyti STOP ir pamatyti nuostabų gyvenimą su tikruoju AŠ.

Kamila Golod

Emocinės sveikatos konsultantė

Paskelbta: www.psichika.eu

archyvas